Labai svarbus žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos elementas – socialinis teisingumas. Tai reiškia, kad reikia spręsti šių pertvarkų socialinio ir ekonominio poveikio klausimą ir, kalbant konkrečiau, telkti dėmesį į regionus, pramonės šakas ir darbuotojus, kurie patirs didžiausius būdingus iššūkius.
Todėl U. von der Leyen vadovaujama Komisija sukūrė Teisingos pertvarkos mechanizmą, kuris yra pagrindinė ES priemonė, padėsianti užtikrinti, kad tai būtų daroma sąžiningai. Pagal ją iki 2027 m. tikslinei paramai teikti bus sutelkta iki 55 mlrd. EUR.
Nepaisant dėl pandemijos ir Rusijos karo Ukrainoje kylančių problemų, ES sugebėjo išsaugoti užimtumą. Tai daroma derinant trumpalaikį lankstumą ir ilgalaikę viziją pagal laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE).
SURE padėjo darbdaviams išlaikyti darbuotojus, nes suteikė jiems galimybę izoliavimo priemonių taikymo laikotarpiu darbo užmokesčius mokėti iš jos lėšų. 2021 m. ši priemonė toliau padėjo išsaugoti darbo vietas ir kartu dėti pagrindą tvirtam ekonomikos atsigavimui.
Papildomos įtraukaus ekonomikos atsigavimo skatinimo priemonės
„Next Generation EU“ yra 800 mlrd. EUR vertės ekonomikos gaivinimo priemonė, padėsianti atitaisyti tiesioginę ekonominę ir socialinę koronaviruso pandemijos sukeltą žalą. Jos lėšomis yra remiamos įmonės ir verslo plėtra, stiprinamos sveikatos priežiūros sistemos, finansuojamos mokymo ir užimtumo programos ir teikiami mokyklos reikmenys bei materialinė pagalba tiems, kuriems to labiausiai reikia. Viena iš didžiausių pagal priemonę „Next Generation EU“ vykdomų programų yra REACT-EU, kuria skatinamas ekonomikos augimas mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir drauge ekonomikos atsigavimas visoje ES.
Dar viena svarbi Komisijos ekonominio atsako į pandemiją dalis buvo valstybės pagalba. Nuo krizės pradžios Komisija patvirtino beveik 1 010 nacionalinių priemonių – apskaičiuota, kad bendra patvirtinta suma sudarė apie 3,2 trln. EUR. Laipsniškas COVID krizei skirtos laikinosios valstybės pagalbos sistemos panaikinimas baigėsi 2022 m. birželio 30 d.
2021 m. lapkričio mėn. Komisija priėmė Komunikatą dėl naujiems iššūkiams tinkamos konkurencijos politikos. Jame pabrėžiama konkurencijos politikos svarba siekiant Europoje atgaivinti ekonomiką, įvykdyti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir sukurti atsparią bendrąją rinką.
Stiprios socialinės rinkos ekonomikos, kurioje pirmenybė teikiama žmonių gerovei, modelis technologizuotame popandeminiame pasaulyje būtų atspariausias. Todėl 2021 m. kovo mėn. buvo priimtas Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas. Jame iki 2030 m. pasiūlyta įgyvendinti tris toliau nurodytus plataus užmojo pagrindinius ES tikslus.
Varšuvos gyventojų grupė atidarė parduotuvę „Pulawska 20“, kurios tikslas – rinkti ir pabėgėliams iš Ukrainos bei šalies viduje perkeltiems asmenims emokamai tiekti maisto produktus, kosmetikos gaminius ir drabužius.
Europos įgūdžių darbotvarkė – penkerių metų planas, kuriuo siekiama padėti asmenims ir įmonėms įgyti daugiau ir geresnių įgūdžių, užpildyti laisvas darbo vietas ir klestėti žalesnėje ir labiau skaitmeninėje ekonomikoje. 2020 m. lapkričio mėn. paskelbto pakto tikslas – suburti įmones, darbuotojus, vietos valdžios institucijas, socialinius partnerius, mokymo paslaugų teikėjus ir užimtumo tarnybas, kad jie išsiaiškintų, kokių įgūdžių reikės įvairiuose sektoriuose, ir įsipareigotų perkvalifikuoti darbuotojus. Iki šiol paktą pasirašė daugiau kaip 600 organizacijų – jos įsipareigojo padėti pakelti kvalifikaciją 1,5 mln. žmonių.
2022 m. birželio mėn. Taryba priėmė rekomendacijas dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų ir mikrokredencialų. Siekdama užtikrinti, kad Europa išlaikytų pasaulinį lygį švietimo srityje, Komisija paskelbė Europos universitetų strategiją, kurioje numatytas intensyvesnis ir glaudesnis tarptautinis bendradarbiavimas padės gerokai padidinti mūsų aukštojo mokslo sistemų konkurencingumą.
2022 m. birželio mėn. Parlamentas ir Taryba pasiekė istorinį susitarimą dėl 2020 m. spalio mėn. Komisijos pasiūlytos Direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio. Šis teisės aktas, kuris nuo pat pradžių buvo vienas iš U. von der Leyen vadovaujamos Komisijos prioritetų, padės užtikrinti tinkamesnį minimalųjį darbo užmokestį ir suteiks darbuotojams daugiau galimybių visoje ES naudotis minimaliojo darbo užmokesčio apsauga.
Siekdama apsaugoti darbuotojus nuo naujų sunkumų, susijusių su darbo aplinkos skaitmenizacija, Komisija 2021 m. gruodžio mėn. pasiūlė Direktyvą dėl darbo skaitmeninėse platformose sąlygų gerinimo.
Pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad skaitmeninėse darbo platformose dirbantiems asmenims būtų suteikiamas teisinis faktines jų darbo sąlygas atitinkantis užimtumo statusas ir kad jie galėtų naudotis atitinkamomis darbuotojų teisėmis bei gauti jiems priklausančias socialines išmokas.
Rusijai užpuolus Ukrainą, Rumunijos verslo bendruomenė susitelkė ir sukūrė platformą jobs4ukr.com, kurios tikslas – padėti pabėgėliams iš Ukrainos rasti darbą Europos Sąjungoje.
