Koronaviruso pandemija parodė, kuo skaitmenizacija naudinga mūsų kasdieniam gyvenimui ir kodėl Europos pasirinkimas vykdyti į žmogų orientuotą skaitmeninę pertvarką yra teisingas. Ši pertvarka yra siekinys, kuriuo grindžiamos keturios Europos skaitmeninio dešimtmečio iniciatyvos sritys:
- piliečius įgalinančių skaitmeninių įgūdžių ugdymas,
- įmonių skaitmenizacija,
- viešųjų paslaugų skaitmenizacija,
- skaitmeninės infrastruktūros stiprinimas.
Juk laisvė bendrauti su kitose šalyse esančiais draugais ir šeimos nariais turi būti teisė, o ne privilegija. Todėl 2022 m. sausio mėn. Komisija pasiūlė Europos deklaracijos dėl skaitmeninių teisių ir principų projektą. Šis pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į keletą svarbių ES teisės aktų, kuriais kuriama saugesnė ir laisvesnė skaitmeninė erdvė Europoje ir už jos ribų ir kuriais siekiama apsaugoti mūsų pagrindines teises ir duomenis.
2021 m. balandžio mėn. Komisija paskelbė labai lauktą Dirbtinio intelekto akto projektą. Tai labiausiai į ateitį orientuotas pasaulyje bandymas reguliuoti dirbtinio intelekto technologijas, nustatant rizika grindžiamą tarpsektorinį dirbtinio intelekto sistemų naudojimo ES ir jos bendrojoje rinkoje reguliavimo metodą.
Aktu siekiama, kad dirbtinio intelekto taisyklės būtų nuoseklios visoje ES ir taip būtų užtikrintas teisinis tikrumas, kad būtų skatinama investuoti į dirbtinį intelektą ir diegti tos srities inovacijas, didinamas visuomenės tikėjimas tuo, kad dirbtinio intelekto sistemos yra naudojamos paisant Europos vertybių ir pagrindinių teisių.
2021 m. rudenį Komisija drauge su Europos Parlamentu ir Taryba susitarė dėl Duomenų valdymo akto, kuriuo didinamas pasitikėjimas dalijimusi duomenimis. 2022 m. vasario mėn. jį papildė Duomenų akto pasiūlymas, kuriame nustatytos naujos taisyklės, kas gali naudotis ES sukauptais visų ekonomikos sektorių duomenimis ir turėti prie jų prieigą. Komisija taip pat deda pastangas sukurti bendras strateginių sričių Europos duomenų erdves, vienijančias privačiojo ir viešojo sektorių subjektus.
2022 m. kovo mėn. ES pasiekė labai svarbų susitarimą dėl Skaitmeninių rinkų akto, kuriuo reglamentuojama didelių skaitmeninių platformų, vadinamųjų prieigos valdytojų, veikla, siekiant užtikrinti, kad Europos bendroji skaitmeninė rinka būtų atvira ir sąžininga.
Šie prieigos valdytojai turės tam tikrų aiškiai apibrėžtų pareigų ir turės paisyti draudimų. Taip siekiama užkirsti kelią didelių skaitmeninių įmonių piktnaudžiavimui savo įtaka rinkoje ir sudaryti sąlygas į rinką patekti naujiems dalyviams. Kai šis aktas bus pradėtas taikyti, Komisija taps pirmąja pasaulyje didžiųjų technologijų įmonių rinkos reguliavimo, apimančio įvairią praktiką ir skaitmenines paslaugas, užtikrintoja.
2022 m. balandžio mėn. pasiektas dar vienas labai svarbus susitarimas dėl Skaitmeninių paslaugų akto, kuris yra pirmasis pasaulyje skaitmeninės veiklos reguliavimo aktas. Jis grindžiamas principu, kad tai, kas neteisėta realiame pasaulyje, turi būti neteisėta ir internete. Labai didelės interneto platformos ir paieškos sistemos turės apsaugoti savo naudotojus nuo neteisėto turinio, prekių ir paslaugų. Be to, interneto platformos ir paieškos sistemos turės vertinti, kaip apskritai jų veikla ir algoritmai gali pakenkti pagrindinėms teisėms, vaikų gerovei ir pilietinėms diskusijoms, ir mažinti tokią galimą žalą.
Skaitmeninės rinkos aktas ir Skaitmeninių paslaugų aktas įsigalios šiemet ir bus taikomi nuo 2023 m.
2022 m. vasario mėn. Komisijos priimtas Europos lustų akto pasiūlymas yra pavyzdinis ES skaitmeninės transformacijos projektas.
Be lustų neįmanoma skaitmeninė ateitis. Jų yra mūsų telefonuose, kompiuteriuose, automobiliuose, medicinos priemonėse ir visuose susietuosiuose prietaisuose.
Dėl pandemijos sukeltų tiekimo grandinės sutrikimų padidėjo poreikis investuoti. Turime pasiekti, kad Europa vėl taptų puslaidininkių projektavimo ir gamybos lydere.
2021 m. sausio mėn. Komisija ir Europos Centrinis Bankas susitarė bendromis jėgomis išnagrinėti skaitmeninio euro koncepcijos variantus ir susijusius padarinius reguliavimo srityje. Skaitmeniniai Centrinio Banko pinigai suteiktų vartotojams ir įmonėms daugiau pasirinkimo galimybių tais atvejais kai neįmanoma naudoti fizinių grynųjų pinigų. Skaitmeninis euras galėtų papildyti grynuosius pinigus. Tai atitinka naujus mokėjimo poreikius pasaulyje.
Be to, ES yra pirmoji pasaulyje reglamentuotoja, sauganti savo piliečius nuo tam tikros rizikos, susijusios su investicijomis į kriptoturtą, – ji siekia apsaugoti finansinį stabilumą ir kartu sudaryti sąlygas inovacijoms šiame sektoriuje. 2022 m. birželio mėn. teisėkūros institucijos pasiekė svarbų susitarimą dėl Komisijos pasiūlyto Kriptoturto reglamento.
Be to, pagal ES kosmoso programą jau teikiami duomenys ir paslaugos, praverčiantys įvairioms kasdienėms reikmėms, – nuo komercinio transporto ir asmeninės navigacijos rėmimo iki tiksliojo ūkininkavimo ir klimato kaitos problemų sprendimo. 2022 m. vasario mėn. Europos Komisija pasiūlė dvi naujas pavyzdines – saugaus palydovinio ryšio plėtros ir kosmoso eismo valdymo gerinimo – iniciatyvas.
2021 m. birželio mėn. įsteigta ES ir JAV prekybos ir technologijų taryba – veiksminga požiūrių svarbiausiais skaitmeniniais, technologiniais, ekonominiais ir prekybos klausimais koordinavimo ir bendradarbiavimo stiprinimo platforma.
Pranešta apie naujas iniciatyvas dėl tiekimo grandinių, aprūpinimo maistu saugumo, besiformuojančių technologijų, skaitmeninės infrastruktūros ir prekybos. Šios iniciatyvos:
- labiau įtvirtins mūsų bendras demokratines vertybes,
- didins bendrą transatlantinį konkurencingumą,
- bus naudingos darbuotojams ir jų šeimoms abiejose Atlanto pusėse,
- formuos bendrą skaitmeninę ir technologinę pertvarką.
Kad būtų sukurtos pasaulinės skaitmeninės sferos taisyklės, Europos Sąjunga bendradarbiauja ir su kitais panašiai mąstančiais partneriais visame pasaulyje. Siekdami nustatyti skaitmeninės prekybos taisykles, giliname skaitmeninės srities santykius su pagrindiniais partneriais ir kartu planuojame atitinkamas vidaus reformas. 2022 m. gegužės mėn. ES ir Japonijos aukščiausiojo lygio susitikime užmegzta skaitmeninė partnerystė su Japonija; panašios derybos vyksta ir su Singapūru bei Pietų Korėja.
„Europos horizontas“ yra didžiausia pasaulyje tarptautinė mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, kuriai iki 2027 m. skiriama 95,5 mlrd. EUR.
Pagal šią pavyzdinę programą Komisija įsteigė Europos inovacijų tarybą, turinčią remti iš esmės padėtį keičiančias inovacijas per visą jų gyvavimo ciklą.
2022 m. liepos mėn. priimta nauja Europos inovacijų darbotvarkė, į kurią įtrauktos penkios pagrindinės pavyzdinės programos, kuriomis siekiama užtikrinti pasaulinę ES lyderystę giliųjų technologijų inovacijų srityje.
Pagal ją iš privačių institucinių investuotojų gali būti sutelkta apie 45 mlrd. EUR veiklos plėtrai remti. Be to, pagal darbotvarkę bus nustatyta programa, pagal kurią milijonas asmenų galės įgyti giliųjų technologijų įgūdžių.
Komisija taip pat deda daugiau pastangų skinti kelią žaliųjų technologijų projektų srityje – užmezgė naują ES ir „Catalyst“ partnerystę, kurios tikslas – skatinti ir didinti investicijas į Europos Sąjungoje vykdomus didelio poveikio projektus, susijusius su ypatingos svarbos klimato technologijomis (žaliojo vandenilio, tvarių aviacinių degalų, tiesioginio anglies dioksido surinkimo iš oro ir ilgalaikio energijos kaupimo). Ši partnerystė užmegzta per klimato kaitos konferenciją COP26 ir suteikia galimybę iki 2026 m. sutelkti iki 840 mln. EUR.
