Europos visuomenės atsparumo didinimas

Teisinės valstybės principo laikymasis ir kova su korupcija

Rusijos karas prieš Ukrainą primena, kad būtina ginti mūsų sunkiai pasiektą demokratiją ir laisves. Kiekviena europiečių karta turi padėti didinti Europos demokratijos atsparumą ir atnaujinti pažadą įgyvendinti Europos taikos projektą.

Teisinė valstybė. Laisvė, teisingumas, lygybė

Teisinė valstybė yra mūsų Sąjungos pamatas. Metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje apžvelgiami teigiami ir neigiami pokyčiai, susiję su teisinės valstybės klausimais valstybėse narėse.

2023 m. ataskaitoje matyti teigiama tendencija, tačiau kartu pripažįstama, kad kai kurioms reformoms užbaigti reikia daugiau laiko.

Veiksminga kovos su korupcija politika

2023 m. gegužės mėn. Komisija ėmėsi ryžtingai kovoti su korupcija ES ir derinti ES taisykles dėl korupcinių nusikaltimų apibrėžčių ir sankcijų už juos. Jos tikslai:

• užtikrinti aukštus standartus kovojant su visomis korupcinėmis nusikalstamomis veikomis
• gerinti jų vykdymo užtikrinimą
• valstybėse narėse sukurti struktūras, kurios padėtų geriau užkirsti kelią korupcijai.

Komisija taip pat pasiūlė naują specialų sankcijų režimą, skirtą kovai su sunkiais korupciniais veiksmais visame pasaulyje.

Pasiūlymas įsteigti tarpinstitucinę etikos įstaigą

2023 m. birželio mėn. Komisija pasiūlė įsteigti tarpinstitucinę etikos įstaigą; bus nustatyti bendri jos narių, įskaitant ES institucijas, etiško elgesio standartai ir oficialus institucijų veiklos koordinavimo ir keitimosi nuomonėmis dėl etikos reikalavimų mechanizmas.

Piliečių dalyvavimas

Po Konferencijos dėl Europos ateities – precedento neturinčio dalyvaujamosios demokratijos proceso – Komisija toliau ėmėsi veiksmų, kuriais atsižvelgiama į piliečių rekomendacijas.

Prieš pateikiant tam tikrus pagrindinius Komisijos pasiūlymus, naujai sukurtuose piliečių forumuose savo įžvalgų pateikia maždaug 150 atsitiktine tvarka atrinktų asmenų. Daugiausia dėmesio skiriama jaunajai kartai ir jos esminiam vaidmeniui formuojant ateitį.

Šimtoji ^{Europos piliečių iniciatyva}

2023 m. balandžio 18 d. Komisija užregistravo šimtąją ^{iniciatyvą, kuria raginama sujungti visas Europos sostines greitaisiais traukiniais. Nuo 2012 m., kai buvo pradėtos įgyvendinti Europos piliečių iniciatyvos, jos yra veiksminga dalyvaujamosios demokratijos priemonė – surinkta daugiau kaip 17 mln. parašų už įvairius pasiūlymus.}

Komisija išlieka įsipareigojusi kurti visuomenę, kurioje visi turėtų lygias galimybes klestėti. Kiekvienas turi galėti laisvai išreikšti savo individualumą, reikšti savo mintis, išpažinti savo religiją ir mylėti ką nori.

Lyčių lygybė

2020–2025 m. lyčių lygybės strategijoje pabrėžiama, kad svarbu skatinti klestinčią, lygių lyčių visuomenę ir ekonomiką. Atsižvelgdami į tai, pateikėme pasiūlymų:

• apsaugoti ir stiprinti šeimų teises tarpvalstybiniais atvejais 
• įtvirtinti vienodo užmokesčio vyrams ir moterims už vienodą darbą principo taikymą, taip galų gale nugramzdinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą užmarštin
• panaikinti smurtą dėl lyties.

Smurto prieš moteris panaikinimas

2023 m. birželio 1 d., praėjus septyneriems metams po Komisijos pasiūlymo, ES galiausiai prisijungė prie Stambulo konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo. Šiuo metu deramės dėl būtiniausių ES teisės standartų, kad būtų galima

• kriminalizuoti tam tikrų formų smurtas dėl lyties
• gerinti aukų galimybes kreiptis į teismą, jų apsaugą ir paramą joms
• užtikrinti atitinkamų tarnybų veiklos koordinavimą
• užkirsti kelią tokių rūšių nusikaltimams.

LGBTIQ asmenų teisės

Kaip numatyta 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategijoje, 2022 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą stiprinti lygybės įstaigas siekiant kovoti su diskriminacija – nustatyti būtiniausius standartus, susijusius su jų funkcijomis, įgaliojimais, užduotimis, ištekliais ir nepriklausomumu.

Kova su rasizmu

Pagal 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planą Komisija

• paragino valstybes nares iki 2022 m. pabaigos priimti nacionalinius kovos su rasizmu veiksmų planus
• skatino valstybes nares parengti nacionalines kovos su antisemitizmu strategijas
• įvertino nacionalinius romų integracijos planus
• paskyrė naują kovos su neapykanta musulmonams koordinatorių.

Neįgaliųjų užimtumo dokumentų rinkinys

Neįgalieji turi teisę visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse, kaip ir visi kiti. 2022 m. rugsėjo mėn. pristatytas neįgaliųjų užimtumo dokumentų rinkinys padeda valstybėms narėms

• skatinti socialinę įtrauktį
• kovoti su skurdu
• stiprinti neįgaliųjų įgūdžius ir kompetencijas.

2023 m. rugsėjo mėn. Komisija pateikė pasiūlymą įvesti Europos neįgaliojo kortelę, kuria būtų užtikrintas tarpvalstybinis neįgalumo statuso pripažinimas. Tai palengvins trumpalaikį buvimą kitose valstybėse narėse, nes visoje ES bus sudarytos tokios pat galimybės naudotis specialiomis sąlygomis arba lengvatiniu režimu paslaugų srityje, kaip ir tų valstybių narių piliečiams.

Pagal Europos saugumo sąjungą ES siekia apsaugoti visus savo piliečius ir įmones tiek internete, tiek realiame gyvenime. Nuo 2020 m. liepos mėn. padaryta didelė pažanga stiprinant keturis strategijos ramsčius.

Kibernetinio solidarumo aktas

Siūlomu Kibernetinio solidarumo aktu siekiama sustiprinti bendradarbiavimą Sąjungoje kovojant su kibernetinėmis grėsmėmis:

• gerinti grėsmių nustatymą ir informuotumą apie jas
• didinti ypatingos svarbos subjektų pasirengimą
• stiprinti suderintą krizių valdymą ir reagavimo pajėgumus visose valstybėse narėse.

ES jūrų saugumo strategija         

2023 m. kovo mėn. Komisija paskelbė atnaujintą ES jūrų saugumo strategiją, kurioje siūlomos jūrų saugumo didinimo priemonės, be kita ko:

• ES lygmens karinio jūrų laivyno pratybos
• geresnės pakrančių apsaugos operacijos
• sustiprinti saugumo patikrinimai ES uostuose, siekiant skatinti glaudesnį bendradarbiavimą su tokiais partneriais kaip NATO, kad būtų laikomasi taisyklėmis grindžiamos tvarkos jūroje.

Europos kosmoso strategija saugumo ir gynybos srityje

Europos kosmoso strategija saugumo ir gynybos srityje atspindi tai, kad ES pripažįsta kosmosą kaip ginčijamą strateginę sritį, ir ja siekiama:

• apsaugoti savo kosmoso išteklius, pvz., palydovus
• atgrasyti nuo priešiškos veiklos kosmose, pavyzdžiui, šnipinėjimo
• stiprinti jos strateginį savarankiškumą.

Atsparumo gaivalinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms didinimas

Rengiantis šiai vasarai padvigubintas „rescEU“ gaisrų gesinimo orlaivių rezervas ir dabar jį sudaro 24 lėktuvai ir 4 sraigtasparniai iš 10 valstybių narių. 2023 m. ES pagal ES civilinės saugos mechanizmą sutelkė šimtus ugniagesių, transporto priemonių ir lėktuvų masiniams gaisrams Europoje gesinti ir parodyti solidarumą su mūsų tarptautiniais partneriais, pavyzdžiui, Kanada. 2022 m. Komisija sukūrė miškų gaisrų prevencijos veiksmų planą.

2023 m. vasario mėn. Komisija taip pat priėmė rekomendaciją ir komunikatą, kuriais siekiama nustatyti bendrus tikslus ir taip padidinti Europos atsparumą nelaimėms civilinės saugos srityje. Be kita ko, numatyti būdai, kaip geriau pasirengti Europos šalyse atremti gamtinius pavojus, įskaitant žemės drebėjimus, potvynius ir miškų gaisrus. 

Pandemijos įveikimas ir sveikatos sąjungos kūrimas

COVID-19

2023 m. gegužės 5 d. oficialiai panaikinta dėl COVID-19 paskelbta pasaulinė ekstremalioji sveikatos situacija. Tvirta mūsų atsparumo dvasia, solidarumas ir koordinavimas, mūsų didelis pasitikėjimas ir didelės investicijos į mokslą ir inovacijas sudarė sąlygas įveikti šią precedento neturinčią krizę.

ES vakcinų strategija

ES vakcinų strategija davė įspūdingų rezultatų – daugiau kaip 70 proc. ES gyventojų buvo visiškai paskiepyti nuo COVID-19.

Bendradarbiaudami su „EU FAB“ (vakcinų gamintojų būsimoms ekstremaliosioms sveikatos situacijoms tinklu), turinčiu nuolatinius pajėgumus kasmet pagaminti 500–700 mln. vakcinos dozių, galime užtikrinti, kad vakcinos būtų greitai prieinamos kovojant su bet kokiomis būsimomis krizėmis. Esame pasiryžę užtikrinti, kad vakcinos būtų prieinamos visoms pasaulio šalims. Nuo 2020 m. gruodžio mėn. į 168 šalis eksportuota beveik 2,5 mlrd. COVID-19 vakcinos dozių.

ES skaitmeninis COVID pažymėjimas.

ES skaitmeninis COVID pažymėjimas padėjo piliečiams saugiai ir laisvai keliauti visoje Europos Sąjungoje, kai valstybės narės pandemijos metu apribojo keliones. Nuo pažymėjimo sukūrimo 2021 m. ES jų išduota daugiau kaip 2,3 mlrd. Šios sėkmės pagrindu 2023 m. birželio mėn. Pasaulio sveikatos organizacija pradėjo taikyti ES skaitmeninio COVID-19 sertifikavimo sistemą – kuriama pasaulinė sistema, kuri padės apsaugoti piliečius visame pasaulyje nuo esamų ir būsimų grėsmių sveikatai.

Europos sveikatos sąjunga

Praėjusiais metais toliau buvo kuriama stipri Europos sveikatos sąjunga, kad būtų geriau apsaugota mūsų piliečių sveikata. Ji padeda ES ir jos valstybėms narėms geriau užkirsti kelią būsimoms pandemijoms ir su jomis kovoti, taip pat didinti Europos sveikatos priežiūros sistemų atsparumą. 

Kovos su vėžiu planas

2020 m. ES užregistruota daugiau kaip 2,7 mln. vėžio diagnozių ir 1,3 mln. mirčių, todėl kovos su vėžiu planas yra išsamiausia visų laikų ES kovos su vėžiu iniciatyva, kuriai skirtas svarus 4 mlrd. EUR biudžetas. 2022 m. rugsėjo mėn. pradėtas taikyti naujas moksliškai pagrįstas vėžio atrankinės patikros metodas, o 2023 m. naudojantis duomenų ir skaitmeninių technologijų teikiama galia pradėta įgyvendinti Europos vėžio diagnostinio vizualizavimo iniciatyva, kad būtų galima geriau nustatyti vėžį ir su juo kovoti.

Farmacijos srities teisės aktų reforma

2023 m. balandžio mėn. į Europos sveikatos sąjungą buvo įtrauktas vienas iš pagrindinių ramsčių – reikšmingiausia farmacijos srities teisės aktų reforma per du dešimtmečius. Ja siekiama sukurti bendrąją vaistų rinką užtikrinant geresnį vaistų pasiekiamumą, prieinamumą ir įperkamumą, kartu skatinant inovacijas ir ES farmacijos pramonės konkurencingumą.

Pirmasis ES visapusiškas požiūris į psichikos sveikatą

2023 m. birželio mėn. paskelbtame pirmajame visapusiškame ES požiūryje į psichikos sveikatą atsižvelgta į Konferencijoje dėl Europos ateities piliečių pateiktas rekomendacijas ir į Europos Parlamento raginimus imtis aktyvesnių veiksmų psichikos sveikatos srityje. Juo siūlomi veiksmai, kuriais siekiama skatinti gerą psichikos sveikatą, ypatingą dėmesį skiriant vaikams ir jaunimui. Įgyvendindama 20 pavyzdinių iniciatyvų ir skirdama 1,2 mlrd. EUR ES finansavimą Komisija rems valstybes nares, teikiančias prioritetą žmonėms ir jų psichikos sveikatai.

Tvarios ir teisingos migracijos sistemos kūrimas

Nauju migracijos ir prieglobsčio paktu Komisija siekia stiprinti ir integruoti pagrindines ES migracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo politikos sritis. Labai svarbu susitarti dėl visų prieglobsčio ir migracijos reformų, dėl kurių šiuo metu deramasi. 

Prekybos žmonėmis prevencija ir kova su ja

2022 m. gruodžio 19 d. Komisija pasiūlė sugriežtinti prekybos žmonėmis prevencijos ir kovos su ja taisykles.

Atnaujinus taisykles teisėsaugos ir teisminėms institucijoms bus lengviau tirti naujų formų išnaudojimą formas ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jį, taip pat bus lengviau nustatyti aukas ir teikti joms pagalbą

Kvalifikuotų darbuotojų migracija

Teisėtų atvykimo būdų plėtojimas padeda mažinti neteisėtą migraciją ir gali padėti stiprinti Europos ekonomiką. Šiuo tikslu 2022 m. spalio mėn. Komisija sukūrė pirmąją ES masto platformą, kuria siekiama, kad ES taptų patrauklesnė darbo galimybių ieškantiems ne ES piliečiams. Tai padės ES darbdaviams rasti reikiamų talentų ir užtikrinti deramas darbo sąlygas.

Be to, siekdama skatinti kvalifikuotų darbuotojų migraciją iš trečiųjų šalių į ES ir užtikrinti, kad ji būtų tinkamai valdoma ir nukreipiama ten, kur yra darbo jėgos ir įgūdžių poreikių, 2023 m. sausio mėn. Komisija sukūrė Darbo jėgos migracijos platformą.

Atsiliepimas į humanitarinės pagalbos prašymą

Beprecedentiškai remdama Ukrainą, Europos Komisija ir toliau teikė humanitarinę pagalbą labiausiai kenčiantiems regionams visame pasaulyje. Praėjusiais metais jau ir taip rekordiškai aukštas humanitarinių poreikių lygis visame pasaulyje toliau tik didėjo. Valstybės narės kartu su Komisija paskelbė apie pradinį 8,4 mlrd. EUR humanitarinės pagalbos finansavimą 2023 m. – tai konkreti pasaulinio solidarumo ir ES vadovaujamo vaidmens humanitarinės pagalbos srityje išraiška.

^{Atsakomybės ribojimo pareiškimas. Duomenys šiame puslapyje paskutinį kartą atnaujinti 2023 m. rugsėjo 8 d.}