Investavimas į Europos gerovę

Rusija, naudodama energijos tiekimą kaip ginklą, vykdo karą ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš Europos ekonomiką. Įgyvendindami planą „REPowerEU“ panaikiname savo priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, atkuriame ir užtikriname ilgalaikę, tvarią Europos energetinę nepriklausomybę.

Tai buvo vieningos visos Europos pastangos. Valstybės narės bendradarbiavo siekdamos kiekvienoje šalyje užtikrinti tinkamą dujų tiekimą, o ES stengėsi įvairinti energijos tiekimą prieinamomis kainomis.

ES energijos taupymas

ES energijos pirkimo platforma

Komisija taip pat sukūrė ES energijos pirkimo platformą, kurioje organizuojamas pirmasis bendras dujų pirkimas valstybėms narėms, Gruzijai, Moldovai, Ukrainai ir Vakarų Balkanų šalims. Šis bendras pirkimas mums leido pirmą kartą panaudoti kolektyvinę politinę ir rinkos įtaką derybinei pozicijai sustiprinti, kad sutelkus paklausą ir pritraukus tiekėjus būtų užtikrintas dujų ir SGD tiekimas.

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo, kaip vieno iš pagrindinių iniciatyvos „REPowerEU“ ramsčių, srityje padaryta didelė pažanga, o 2022 m. visoje ES papildomos atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas padvigubėjo.

Mūsų saulės energijos strategija siekiama dar labiau paspartinti fotovoltinės energijos diegimą, be to, ES pirmauja plėtojant pasaulinę vandenilio ekonomiką – šiuo metu rengiamas vandenilio ir dujų dekarbonizacijos dokumentų rinkinys.

2023 m. vasario 1 d. Komisija paskelbė Žaliojo kurso pramonės planą, siekdama užtikrinti, kad būtų pasiektas nulinis poveikis klimatui ir sustiprintas Europos pramonės konkurencingumas.

Kovo mėn. pradėtos įgyvendinti trys pagrindinės iniciatyvos, kuriomis remiamas Žaliojo kurso pramonės planas

• Europos svarbiausiųjų žaliavų aktas
• Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas
• elektros energijos rinkos modelio reforma

Taip pat toliau kovojame už gamtos atkūrimą visoje Europos Sąjungoje: neseniai pasiūlėme Gamtos atkūrimo teisės aktą ir Nulinės taršos veiksmų planą. Be to, priėmėme teisės aktus, pagal kuriuos, priėmus ES miškų naikinimo teisės aktą, netvarūs produktai turės išnykti iš mūsų prekybos centrų lentynų, ir padarėme pažangą rengdamiesi įgyvendinti 55 % tikslo priemonių rinkinį.

Žinoma, šis perėjimas turės įtakos ūkininkams ir kaimo bendruomenėms. Metų pradžioje įsigaliojusi 2023–2027 m. bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) sudarys ūkininkams galimybių gaminti saugius, kokybiškus ir tvarius maisto produktus, kartu išsaugant kaimo bendruomenių gyvybingumą ir įvairovę.

Skaitmeninės inovacijos labai greitai keičia mūsų ekonomiką ir ES neatsilieka nuo pokyčių. Vykstant neabejotinai dirbtinio intelekto (DI) revoliucijai, Komisija jau 2021 m. balandžio mėn. pateikė Dirbtinio intelekto aktą. Juo bus užtikrinta, kad DI sistemos ES būtų saugios, skaidrios, etiškos, nešališkos ir valdomos žmogaus.

Kovo mėn. Europos Parlamentas ir ES valstybės narės pasiekė susitarimą dėl Europos lustų akto, o liepos mėn. pabaigoje Taryba oficialiai patvirtino reglamentą dėl Europos puslaidininkių ekosistemos stiprinimo. Kadangi duomenys yra Europos skaitmeninės ekonomikos varomoji jėga, siekiame, kad įgyvendinus Europos duomenų strategiją ES taptų duomenų visuomenės lydere. Dar praėjusiais metais Komisija ekonomikos srityje pateikė du naujus pasiūlymus, siekdama perkelti mokėjimus ir platesnį finansų sektorių į skaitmeninį amžių.

Investicijos į mikroelektroniką

Kitas svarbus etapas buvo pasiektas 2022 m. lapkričio mėn., kai įsigaliojus Skaitmeninių paslaugų aktui interneto platformos įsipareigojo veiksmingiau mažinti žalą ir saugoti naudotojų teises. Siekdama užtikrinti Skaitmeninių paslaugų akto vykdymą, 2023 m. balandžio mėn. Komisija įsteigė Europos algoritmų skaidrumo centrą (ECAT), kurio būstinė yra Komisijos Jungtiniame tyrimų centre. 

Pradėjus vykdyti Skaitmeninių rinkų aktą, tą patį mėnesį skaitmeninėse rinkose padidėjo sąžiningumas ir konkurencingumas.

Šiais metais minime bendrosios rinkos – ilgalaikio Europos konkurencingumo pagrindo – 30 metų sukaktį. Kovo mėn. Komisija išdėstė naują ilgalaikį požiūrį į tai, kaip ES, remdamasi savo pranašumais, galėtų skatinti sėkmingas įmones, galinčias konkuruoti pasaulinėje rinkoje – bus kuriamos patrauklios darbo vietos ir nustatomi pasauliniai standartai.

Šiais metais pasiūlėme ir kitų būdų bendrajai rinkai remti ir toliau stiprinti. Gegužės mėn. pasiūlėme visapusiškiausią ir ambicingiausią muitų sąjungos reformą nuo pat šios sąjungos sukūrimo 1968 m. Prieš mėnesį pasiūlėme naujas patentų taisykles, kuriomis bus sukurta skaidresnė, veiksmingesnė ir perspektyvi intelektinės nuosavybės teisių sistema.

ES ekonomika ir toliau rodo didelį atsparumą pastarųjų metų ekonominiams sukrėtimams. 2022 m. ekonomikos augimo atsigavimas buvo įspūdingas – jis siekė 3,4 proc. Augimą skatino tvirta darbo rinka, kurioje nedarbo lygis pasiekė rekordiškai žemą lygį, o užimtumas didėjo. Šis rezultatas labai priklauso nuo ryžtingų veiksmų, kurių ėmėsi ES ir jos valstybės narės. 

Žinoma, pagal unikalų Europos modelį pirmenybė teikiama ne tik komercinėms galimybėms, bet ir visuomenės gerovei, o mūsų ekonomikoje daugiausia dėmesio skiriama žmonėms. Kadangi tvirtai tikime socialinio dialogo galia, šiuo tikslu pasiūlėme priemones, kuriomis stiprinamas socialinis dialogas tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis. Kartu turime užtikrinti, kad mūsų socialinės apsaugos sistemos atitiktų savo paskirtį. Todėl pateikėme rekomendacijų, kaip užtikrinti tinkamas minimalias pajamas visose ES valstybėse narėse.

Viso to pagrindas yra Europos poreikis daug investuoti į mokymąsi visą gyvenimą, kuris yra labai svarbus siekiant sėkmingai įgyvendinti žaliąją, skaitmeninę ir demografinę pertvarką. Todėl 2023-uosius paskelbėme Europos įgūdžių metais, ir valstybės narės jiems skyrė apie 65 mlrd. EUR ES lėšų.

Įgūdžių paktas. Viešųjų ir privačiųjų organizacijų sujungimas

2022 ir 2023 m. pradėtos bendros 800 mlrd. EUR Europos investicijos į priemonę „NextGenerationEU“, įgyvendinant apčiuopiamus vietose vykdomus projektus, kuriais siekiama sukurti tvarią, atsparią ir konkurencingą Europą, kurioje būtų užtikrinta gerovė visiems europiečiams.

Sužinokite, kas vyksta kiekvienoje valstybėje narėje

ES ir toliau atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant visuotinę atsparią ir tvarią pasaulinę ekonomiką. Įgyvendindama strategiją „Global Gateway“ – 300 mlrd. EUR tvarių investicijų visame pasaulyje planą – Komisija remia aukščiausios kokybės infrastruktūros projektus, kuriais kuriamos darbo vietos, ilgalaikis augimas ir kuriama vertė vietos lygmeniu.

Strategijos „Global Gateway“ inauguracinis tarpinis etapas užfiksuotas Afrikos ir Europos investicijų dokumentų rinkinyje. Pusė pradinių strategijos „Global Gateway“ investicijų, t. y. apie 150 mlrd. EUR, yra skirta bendradarbiavimui su Afrikos partneriais stiprinti. Nuo to laiko pradėjome įgyvendinti strategiją „Global Gateway“ Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione, kur, kaip paskelbė Pirmininkė U. von der Leyen, ES investuos 10 mlrd. EUR.

Prekybos ir technologijų tarybos

Vadovaudamasi tarptautinio bendradarbiavimo dvasia, ES įsteigė Prekybos ir technologijų tarybas su Jungtinėmis Valstijomis ir Indija, kad būtų skatinami produktyvios partnerystės ryšiai ir sprendžiami bendri uždaviniai.

Pasaulinė prekyba

Nepaisant sukrėtimo, kurį sukėlė pandemija ir Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, padaryta pažanga skatinant prekybos atvirumą, pasiekta apčiuopiamų pasiekimų bendradarbiaujant su pagrindiniais prekybos partneriais. Visų pirma sėkmingai užbaigtos derybos dėl laisvosios prekybos susitarimų su Čile ir Naująja Zelandija, o derybos su Australija, MERCOSUR šalimis ir Meksika, Indija bei Indonezija tęsiamos.

Ekonominis saugumas

Birželio 20 d. Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis pristatė naują Europos ekonominio saugumo strategiją. Strategijoje daugiausia dėmesio skiriama tam tikrų ekonominių srautų keliamos rizikos mažinimui, kai geopolitinė įtampa vis auga, o technologiniai pokyčiai vis spartėja, kartu išlaikant didžiausią ekonominio atvirumo ir dinamiškumo lygį.

^{Atsakomybės ribojimo pareiškimas. Duomenys šiame puslapyje paskutinį kartą atnaujinti 2023 m. rugsėjo 8 d.}