Taikos Europoje gynimas

Praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos invazijos pradžios, 2022 m. kovo 4 d., ES pirmą kartą pradėjo taikyti Laikinosios apsaugos direktyvą. Ukrainos pabėgėliams ES buvo suteiktos teisės, įskaitant leidimus gyventi šalyje, galimybę patekti į darbo rinką, aprūpinimą būstu, medicininę priežiūrą ir gyvybiškai svarbias švietimo galimybes vaikams. 

ES valstybės narės atvėrė savo namus ir širdis milijonams karo pabėgėlių iš Ukrainos ir suteikė laikiną apsaugą maždaug keturiems milijonams žmonių. 

Skaičiai

ES ir kitų paramos teikėjų pagalba

Parama nuo karo bėgantiems pabėgėliams

CARE iniciatyvomis (Sanglaudos veiksmai dėl pabėgėlių Europoje ir lanksti pagalba teritorijoms) nustatytos plačios sanglaudos politikos lankstumo priemonės, kuriomis sudaromos sąlygos perprogramuoti iki 17 mlrd. EUR 2014–2020 m. nepaskirstytų lėšų nuo Rusijos invazijos bėgantiems žmonėms remti.

ES civilinės saugos mechanizmas

Aktyvavusi ES civilinės saugos mechanizmą, ES veiksmingai nukreipė pagalbą Ukrainai iš visų 27 ES šalių, taip pat iš Islandijos, Šiaurės Makedonijos, Norvegijos, Serbijos ir Turkijos. 

Panaudojus ES ir Ukrainos solidarumo koridorius lengviau eksportuota net 49 mln. tonų Ukrainos žemės ūkio produktų. Šie gyvybiškai svarbūs koridoriai užtikrina ne tik žemės ūkio prekių eksportą, bet ir reikalingiausių prekių importą. Apskaičiuota, kad bendra šiuo koridoriumi vykdytos prekybos vertė yra apie 99 mlrd. EUR. 

2023 m. vasario mėn. Komisija ir Ukraina pasirašė svarbų paktą ir Ukraina prisijungė prie Bendrosios rinkos programos, kuria siekiama sudaryti jai palankesnes sąlygas patekti į rinką, puoselėti palankią verslo aplinką ir skatinti ilgalaikį tvarų augimą.

Branduolinė sauga

Kadangi Rusija ir toliau kelia pavojų civiliniams branduolinės energetikos objektams, ES suteikė Ukrainai daugiau kaip 54,8 mln. EUR su branduoline sauga susijusios materialinės pagalbos iš „rescEU“ strateginio rezervo, pavyzdžiui, įrangai ir laboratorijoms atkurti.

Energetika

Reaguojant į įžūlius Rusijos išpuolius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, buvo skubiai imtasi neatidėliotinų priemonių. Jau karo pradžioje ES žengė ryžtingą žingsnį, siekdama stabilizuoti Ukrainos ir Moldovos elektros energijos sistemas –jų elektros tinklai suderinti su žemyninės Europos tinklu.

Telekomunikacijos

Europos Komisija sėkmingai derėjosi su ES ir Ukrainos telekomunikacijų operatoriais, kad Ukrainos pabėgėliams būtų leista tris mėnesius naudotis savo mobiliaisiais telefonais taikant minimalius tarptinklinio ryšio mokesčius arba jų netaikant. Be to, kad tarptinklinis ryšys taptų įperkamas, ES prieglobsčio ieškantiems ukrainiečiams išplatino 2,5 mln. SIM kortelių ir pasienio punktuose bei prieglaudose įkūrė belaidžio interneto centrus.

Pagalba Ukrainai apsiginti

Pagal Europos taikos priemonę, kuriai skirta 5,6 mlrd. EUR, pavyko pristatyti tankų, sraigtasparnių, oro gynybos sistemų, raketų ir šaudmenų.

Vykdant ES karinės pagalbos misiją Ukrainai remti parengta daugiau kaip 25 000 Ukrainos karių. Nuosekliai siekiame tikslo iki metų pabaigos visiškai parengti 30 000 Ukrainos karių.

2023 m. liepos mėn. įsigaliojo Šaudmenų gamybos rėmimo aktas (angl. ASAP). Šiame reglamente numatytos konkrečios tikslinės priemonės, skirtos gamybai skatinti ir saugiam šaudmenų tiekimui Europoje užtikrinti.

ES padidino Ukrainos kibernetinį atsparumą, investavusi 10 mln. EUR į įrangą, programinę įrangą ir kitą susijusią paramą.

Šiuo metu Ukrainos generalinė prokuratūra tiria daugiau kaip 100 000 įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui atvejų, kurie laikomi sunkiausiais tarptautinės teisės pažeidimais. Atsižvelgdama į didėjantį įrodymų kiekį, ES ryžtingai remia šių nusikaltimų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos.

ES skiria 7,5 mln. EUR, kad padėtų Tarptautiniam baudžiamajam teismui tirti Rusijos įvykdytus karo nusikaltimus. Komisija taip pat pritarė tam, kad būtų įsteigtas Tarptautinis baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą centras. Centras, kuris pradėjo darbą 2023 m. liepos mėn., remia vykdomus ir būsimus nacionalinius agresijos nusikaltimo tyrimus ir sudaro tam geresnes sąlygas, padeda keistis nuo Rusijos agresijos pradžios surinktais įrodymais ir juos analizuoti.

11 griežtų sankcijų Rusijai rinkinių, kuriuos priėmė ES

Šios sankcijos nukreiptos prieš esmines Rusijos ekonomikos sritis – jomis siekiama atimti galimybes naudotis pagrindinėmis technologijomis ir rinkomis, labai pakenkiant Kremliaus gebėjimui finansuoti ir vykdyti karą. 

ES pritaikė sankcijas ir Baltarusijai, kuri dalyvauja invazijoje į Ukrainą. Iranui taip pat taikomos sankcijos dėl Ukrainos puolimui naudojamų bepiločių orlaivių gamybos ir tiekimo. ES taip pat priėmė griežtą sąlygą dėl sankcijų apėjimo, pagal kurią ES piliečiams ar įmonėms draudžiama sąmoningai ir tyčia apeiti sankcijas.

Ukrainos ateitis susijusi su Europos Sąjunga. Šis įsipareigojimas buvo patvirtintas 2023 m. vasario mėn. pirmajame Komisijos narių kolegijos ir Ukrainos vyriausybės susitikime ir ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikime. 2022 m. birželio mėn. Ukrainai suteiktas šalies kandidatės statusas su sąlyga, kad ji imsis pagrindinių reformų. Ukraina padarė pažangą įgyvendindama būtinus reformų veiksmus, nurodytus Komisijos nuomonėje dėl Ukrainos paraiškos dėl narystės ES. 

Nepaisant tebesitęsiančio karo, ES jau pradėjo formuoti Ukrainos atstatymo pagrindus, tam imtasi tarptautinių pastangų. 

V. Putino agresijos karo sukeltos smūgio bangos tuojau pat pasiekė mūsų šešis Vakarų Balkanų partnerius. Vakarų Balkanuose išplėtojome tas pačias solidarumo priemones, kurias taikėme Sąjungoje. 2022 m. gruodžio mėn. įvyko istorinis, pirmą kartą regione surengtas ES ir Vakarų Balkanų šalių aukščiausiojo lygio susitikimas. 2023 m. birželio mėn. Pirmininkė U. von der Leyen paskelbė naują Vakarų Balkanų augimo planą. 

Taip pat sustiprėjo ES bendradarbiavimas gynybos srityje. 2022 m. birželio 1 d. referendume Danijos rinkėjai pritarė Danijos prisijungimui prie ES bendros saugumo ir gynybos politikos ir tuo baigėsi 30 metų trukęs Danijos nedalyvavimas ES gynybos srities bendradarbiavime. 

Nuo 2021 m. Komisija sėkmingai inicijavo ir įkūrė Europos gynybos fondą (EGF). Iki šiol projektams skirta daugiau kaip 3 mlrd. EUR – tai investicijos į ateities gynybos technologijas ir sistemas. 2023 m. EGF bus skirta dar 1,2 mlrd. EUR itin svarbių gynybos sričių projektams, pavyzdžiui, informuotumo apie padėtį kosmose, kovos su viršgarsinėmis raketomis ir Europos patrulinės korvetės prototipo kūrimo. 

^{Atsakomybės ribojimo pareiškimas. Duomenys šiame puslapyje paskutinį kartą atnaujinti 2023 m. rugsėjo 8 d.}