Koronaviruso pandemija sutrikdė milijonų žmonių gyvenimą visame pasaulyje. Krizė buvo tokio masto, kad tik kaip Sąjunga galėjome imtis tinkamų priemonių savo piliečių labui ir vadovauti tarptautiniams solidarumu grindžiamiems veiksmams, siekdami užtikrinti, kad saugios vakcinos pasiektų visus pasaulio kampelius.
Europos Komisija su pandemija kovojo trijose srityse:
- telkėme dėmesį į koronaviruso plitimo stabdymą kuo daugiau žmonių aprūpindami vakcinomis;
- į ekonominį sukrėtimą reagavome precedento neturinčiu ekonomikos gaivinimo planu;
- toliau vykdėme žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.
Patvirtinimo datos: saugios ir veiksmingos vakcinos nuo COVID-19
- 2020 m. gruodžio 21 d.„BioNTech-Pfizer“
- 2021 m. sausio 6 d.„Moderna“
- 2021 m. sausio 29 d.„AstraZeneca“
- 2021 m. kovo 11 d.„Johnson & Johnson“
- 2021 m. gruodžio 20 d.„Novavax“
- 2022 m. birželio 24 d.„Valneva“
Greitas reagavimas į virusą
Pandemijos pradžioje Komisija valstybių narių vardu sudarė išankstines pirkimo sutartis su atskirais vakcinų gamintojais. Būtent dėl šio toliaregiškumo ir gebėjimo užtikrinti vakcinų tiekimą Europa šiuo metu yra pažabojusi grėsmingiausią amžiaus pandemiją.
Kaip tai buvo padaryta?
Dalį vakcinų gamintojų išlaidų Komisija finansavo iš Skubios paramos priemonei skirto 2,7 mlrd. EUR biudžeto. Mainais Komisija užsitikrino sutartą vakcinų skaičių, pristatymo laiką ir kainą. Taip Komisija padėjo per rekordiškai trumpą laiką sukurti ir pagaminti saugias ir veiksmingas vakcinas.
Jei atsiras naujų viruso atmainų ir leidimas naudoti pritaikytą vakciną bus suteiktas iki 2022 m. rudens, ES galės įsigyti pritaikytų vakcinų iš įmonių „BioNTech-Pfizer“ ir „Moderna“.
Siekiant apsaugoti piliečių sveikatą, taip pat reikia gydymo priemonių. COVID-19 sergantiems pacientams reikia gydymo priemonių, kurios padėtų kovoti su liga, mažinti hospitalizavimo atvejų skaičių ir užkirsti kelią mirtims. Pagal ES terapinių vaistų nuo COVID-19 strategiją yra remiamas vaistų, įskaitant vaistus sveikstantiems pacientams gydyti, kūrimas ir galimybių jų gauti didinimas.
2021 m. spalio mėn. Komisija nustatė 10 galimų terapinių vaistų nuo COVID-19. Iki 2022 m. gegužės mėn. leista naudoti aštuonias gydymo nuo COVID-19 priemones. Kad valstybėms narėms būtų lengviau gauti gydymo nuo COVID-19 priemonių, su gamintojais taip pat sudarytos kelios bendrų viešųjų pirkimų sutartys dėl vaistų nuo COVID-19.
Pasaulinis bendradarbiavimas ir solidarumas
Nuo pat pradžių ES rodė ryžtą su pandemija kovoti bendradarbiaujant tarptautiniu mastu. ES tapo didžiausia pasaulyje vakcinų nuo COVID-19 tiekėja ir viena iš pagrindinių COVAX (pasaulinės iniciatyvos, kuria siekiama lygiateisės prieigos prie COVID-19 vakcinų) paramos besivystančioms šalims teikėjų.
- 2022 m. vasario mėn. ES ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime ES įsipareigojo skirti 425 mln. EUR, kad padėtų paspartinti vakcinacijos tempą Afrikoje.
- 2022 m. gegužės mėn. vykusiame antrajame pasauliniame COVID aukščiausiojo lygio susitikime Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen įsipareigojo Pasauliniam pasirengimo pandemijoms fondui skirti 450 mln. EUR.
- Regioniniu lygmeniu ES padeda pradėti veikti Afrikos vaistų agentūrai. Nacionaliniu lygmeniu daugiausia dėmesio skiriama gamybos pajėgumų didinimui ir investicijoms palankios ekosistemos sukūrimui.
ES taip pat vadovavo pastangoms užtikrinti pasaulinį prekybos atsaką į pandemiją. 2022 m. birželio mėn. įvykusioje Pasaulio prekybos organizacijos 12-ojoje ministrų konferencijoje šios organizacijos nariai susitarė netaikyti vakcinoms nuo COVID-19 tam tikrų su intelektine nuosavybe susijusių įpareigojimų.
Tai pirmoji pandemija, su kuria kovojama skaitmeniniame amžiuje. ES skaitmeninis COVID pažymėjimas sparčiai tapo pasauliniu standartu. Šia 2021 m. birželio mėn. priimta bendra COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistema sudaromos palankesnės sąlygos laisvai judėti. Nuo sistemos taikymo pradžios visoje ES išduota daugiau negu 2 mlrd. pažymėjimų.
Labai svarbus novatoriškas Europos atsako į pandemiją elementas – pasauliniu standartu greitai tapęs ES skaitmeninis COVID pažymėjimas, padedantis atnaujinti saugias tarptautines keliones. Nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. ES skaitmeninius COVID pažymėjimus tarptautinėms kelionėms gali naudoti daugiau kaip 1,6 mlrd. viso pasaulio žmonių.
ES sukūrė pasaulinį standartą – prie sistemos prisijungė ne tik 27 valstybės narės, bet ir 48 ES nepriklausančios visų penkių žemynų šalys ir teritorijos.
Nuo trapių kaulų sindromo kenčiantis šešiametis Adamas Kingas iš Airijos 2020 m. panoro per pasaulį kaip vilties koronaviruso pandemijos metu ženklą pasiųsti virtualų apkabinimą. Jo idėja pasklido labai plačiai ir padėjo mums drauge gyti.
ES skaitmeninį COVID pažymėjimą papildo Komisijos internetinė ir mobilioji programėlė „Re-open EU“, padedanti europiečiams rasti 24 kalbomis pateikiamą naujausią informaciją apie kelionių ir sveikatos priemones Europos šalyse.
Siekdama užtikrinti, kad nacionalinių kontaktų atsekimo programėlių informacija būtų galima keistis tarpvalstybiniu mastu, Komisija sukūrė Europos tinklų sietuvo paslaugą. 2021 m. rudens pradžioje informacija apie didelės rizikos kontaktus per Europos tinklų sietuvą keitėsi 19 valstybių narių – jų nacionalinės programėlės buvo parsisiųstos daugiau kaip 70 mln. kartų.
Dėl biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos virusai gali būti lengviau perduodami iš gyvūnų žmonėms. Jei kiltų kita pandemija, visos valstybės narės turi būti vienodai pasirengusios ir vienodai reaguoti. Todėl Komisija padėjo pamatus Europos sveikatos sąjungai.
Kuriama tvirta Europos sveikatos sąjunga padės:
- apsaugoti ES piliečių sveikatą;
- aprūpinti ES ir jos valstybes nares, kad šios užkirstų kelią būsimoms pandemijoms ir spręstų su jomis susijusias problemas;
- didinti Europos sveikatos priežiūros sistemų atsparumą.
Naujoji Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija (HERA) padeda kurti, gaminti ir kaupti vaistus, vakcinas ir kitas medicinines atsako priemones, kaip antai asmenines apsaugos priemones.
Nuo veiklos pradžios HERA:
- įsteigė COVID-19 atmainų ekspertų grupę mutacijoms stebėti;
- pirko vakcinas nuo beždžionių raupų;
- sukūrė tinklą „EU FAB“, jungiantį vakcinų ir vaistų gamybos pajėgumus, kurie galės būti aktyvuoti per būsimas krizes;
- pradėjo kaupti įrangą bei vaistus, apsaugančius nuo cheminių ir branduolinių grėsmių.
Estijos gyventojos Johannos-Marios Lehtme’ės įsteigta organizacija „Slava Ukraini“ į Ukrainą pristatė daugiau kaip 60 greitosios pagalbos automobilių, pripildytų medicinos reikmenų ir kitų pagalbos priemonių, reikalingų gyvybėms gelbėti.
Pandemija toliau daro didelį poveikį ES pacientams, sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos sistemoms. Todėl sukurta programa „ES – sveikatos labui“, kuria ne tik reaguojama į krizę, bet ir didinamas sveikatos priežiūros sistemų atsparumas. Atsižvelgiant į pandemijos metu įgytą patirtį, pagal programą „ES – sveikatos labui“ 5,3 mlrd. EUR skiriama valstybių narių sveikatos sistemoms stiprinti.
2020 m. lapkričio mėn. priimtoje Europos vaistų strategijoje numatyta konkrečių iniciatyvų, kuriomis siekiama užtikrinti galimybę pacientams gauti saugių, kokybiškų ir įperkamų vaistų, taip pat tenkinti nepatenkintus medicininius poreikius. Ja taip pat siekiama didinti tiekimo saugumą, spręsti stygiaus problemas ir skatinti ES strateginį savarankiškumą. Siekiant geriau stebėti ir mažinti ypatingos svarbos vaistų stygių, 2022 m. kovo mėn. buvo išplėsti Europos vaistų agentūros įgaliojimai.
Naujoji Europos sveikatos duomenų erdvė – istorinis Komisijos žingsnis skaitmeninės sveikatos priežiūros Europos Sąjungoje link. Komisija įgalina piliečius visiškai kontroliuoti savo sveikatos duomenis ir sudaro sąlygas geresnei sveikatos priežiūrai. Komisija taip pat skatins tikrą Europos bendrąją skaitmeninių sveikatos paslaugų ir produktų rinką, taikydama sveikatos duomenų naudojimo mokslinių tyrimų, inovacijų, politikos formavimo ir reguliavimo veikloje sistemą. Tai bus nepaprastai naudinga naujų gyvybes gelbstinčių gydymo būdų ieškantiems mokslininkams, tyrėjams, novatoriams ir politikos formuotojams.
Dėl pandemijos metu įgytos patirties ir pradėtų taikyti priemonių ES dabar yra kaip niekada gerai pasirengusi kovoti su būsimomis sveikatos krizėmis.
